vidurkis

vidur̃kis sm. (2), vidùrkis (1) BŽ539,604, KŽ 1. L, Š, Rtr, ŠT135, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnŽ vidurys, centras, vidurinė dalis: Čia ežero vidur̃kis Šl. Paprastai rinkdavosi seimeliai pavietų vidurkyje – jų miestuose A.Janul. Kaip ta mokintuvė buvo reikalinga pačiame beveik Lietuvos vidurkyje, nereikia nei priminti A1885,59. | Žiemgalos politikos gyvenimo Indrikis Latvis pažįsta du vidurkiù (centru) K.Būg. | prk.: Ir kitų akys buvo nukreipta į vyskupą Valančių – tuometinį lietuvybės vidurkį LTII379(M.Birž). Kūrimo iš nebūties idėja sudaro ištisą antologiją, kurios vidurkyje tačiau stovi ne laikina pasaulio pradžia A.Mac. ║ Šl šerdis: Jaugi medis neturi smagenių, kaip gyvuolys, bet yra vidurkis, kur anos gyslos ir dirgsnys susibėga, ten tai yra įtaisas arba sūdynas, kuriame telpa jautrumas medžio A1884,282–283. | tarpinė pakopa: Vidutinis genys didumo atžvilgiu užima vidurkį tarp didžiojo ir mažojo margojo genio T.Ivan. 2. laikas, momentas, vienodai nutolęs nuo pradžios ir galo: Būdavo, vidur̃kį savo gyvenimo labai gerai gyvena Lnk. 3. NdŽ, DŽ¹, LTE XII215 mat. skaičius, gaunamas padalijus kokio nors dydžio reikšmių sumą iš tų reikšmių skaičiaus: Geometrinis vidurkis SkŽ290. Iš nukrypimo laipsnio apskaičiuojama vidutinė vidurkio klaida J.Mat. Kainų kitimo vidurkis rš. | Kadaise aštuoni rašytojai, sulaukę dvidešimt ketverių metų vidurkio, nusprendė išleisti literatūros žurnalą rš. 4. FzŽ388, PolŽ¹29 fiz. vidutinė vertė: Fizikinio dydžio vidurkis rš.